Atsiliepimai
Aprašymas
Knygoje pristatoma mokslo pasauliui ir plačiajai visuomenei iki šiol nežinomos prozininkės, poetės, vertėjos, vieno iš Lietuvos istoriografijos pradininkų Justino Narbuto (Justyn Narbutt, 1773–1845) dukters ir istoriko Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Narbutt, 1784–1864) giminaitės Kamilės Narbutaitės-Jurevičienės (Kamilla z Narbuttow Jurewiczowa vel Kamilla Narbuttowna, ~1815–1881) biografija ir kūryba.
Juršiškių dvare (dabar Šalčininkų rajonas, Dainavos seniūnija) gyvenusios ir kūrusios moters biografija ir literatūrinis palikimas iki šiol nebuvo specialiai analizuoti. Knygoje paliestos ir kitos temos: moters kūrėjos recepcija tuometėje Lietuvoje, Moters ir Istorijos santykis, intelektinis ir kasdienis dvarų gyvenimas, Lietuvos istoriografijos ištakos, Narbutų giminės reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai. Tai naujas indėlis į moters vaidmens Lietuvos istorijoje raidos, vadinamųjų rašančių Lietuvos dvarų (kaip ir vadinamųjų dvarų archyvų), apskritai intelektinės mūsų istorijos tyrimus.
Knyga paremta gausia archyvine ir ikonografine medžiaga. Dauguma šaltinių naudojami pirmą kartą.
EXTRA 10 % nuolaida su kodu: IMU10
Akcija baigiasi už 2d.21:17:58
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Knygoje pristatoma mokslo pasauliui ir plačiajai visuomenei iki šiol nežinomos prozininkės, poetės, vertėjos, vieno iš Lietuvos istoriografijos pradininkų Justino Narbuto (Justyn Narbutt, 1773–1845) dukters ir istoriko Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Narbutt, 1784–1864) giminaitės Kamilės Narbutaitės-Jurevičienės (Kamilla z Narbuttow Jurewiczowa vel Kamilla Narbuttowna, ~1815–1881) biografija ir kūryba.
Juršiškių dvare (dabar Šalčininkų rajonas, Dainavos seniūnija) gyvenusios ir kūrusios moters biografija ir literatūrinis palikimas iki šiol nebuvo specialiai analizuoti. Knygoje paliestos ir kitos temos: moters kūrėjos recepcija tuometėje Lietuvoje, Moters ir Istorijos santykis, intelektinis ir kasdienis dvarų gyvenimas, Lietuvos istoriografijos ištakos, Narbutų giminės reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai. Tai naujas indėlis į moters vaidmens Lietuvos istorijoje raidos, vadinamųjų rašančių Lietuvos dvarų (kaip ir vadinamųjų dvarų archyvų), apskritai intelektinės mūsų istorijos tyrimus.
Knyga paremta gausia archyvine ir ikonografine medžiaga. Dauguma šaltinių naudojami pirmą kartą.
Atsiliepimai